ta pati moneta

jis pasinaudoja jausmais,
kad parašytų eilėraštį,
taip jis pasinaudoja eilėraščiu

jis labai įnirštų,
jei pasakytum,
kad šitie jausmai nėra tikri,
kad jis tik klaidžioja sąmonės labirintais,
ieškodamas išėjimo
atlaidžiai nusišypsotų –
jausmai jam nėra svarbūs
klaidžioti yra tūkstantį kartų labiau
negu rasti
jo ištroškę akys bijo šviesos,
todėl jis svajoja
baltos lelijos ir tamsūs vandenys,
sušvytintys mėnesienoje
yra jo amžini palydovai

jis visada tarp
eilėraščio ir tikrovės
paprastai iškrenta –
eilėraštis

jo džiaugsmui ir
nusivylimui

šį kartą viskas buvo kitaip
eilėraštis pasinaudojo juo,
nenaudodamas jokio triuko,
nieko