Kodėl aš tiek apie tave galvoju? Tu esi mano pirma mintis ryte ir paskutinė prieš užmiegant, mano gyvenime nėra minutės, kad apie tave nepagalvočiau... Prakeikiu tą momentą, kai supratau, kad tu egzistuoji, nes tuomet viskas, apie ka tik bepagalvodavau man primindavo tave, tavo sukeliamas kančias paprastiems mirtingiesiems.
Kai kurie žmonės tave labai vertina - poetai rašo apie tave eiles,
romantikai tave idealizuoja, bet galiausiai ir vieni, ir kiti skaudžiai nuo tavęs nusvyla, todėl tu man keli baimę...
Nors nežinau, koks ištikrųjų yra tavo vardas, net nežinau ar tu išties egzistuoji, ar esi tik mano lakios vaizduotes kūrinys, tačiau tavo dėka prabudau iš tos dvasinės komos ir kogero supratau, kad vistiek nuo tavęs nepabėgsiu, nes tu esi ta sąsaja siejanti mane su gyvųju pasauliu, gyvybės ženklas, leidžiantis man suprasti, kad esu vis dar gyvas žemės padaras, sugebantis tavo egzistavimo dėka jausti kažką gražaus...