pro langą

į mano slėnį tykoti lūšis įslinko
ir tyliai samana tipena juodas
dangus apytuštis kaip puodas
prisvilęs nuo minčių tamsiųjų

o paširdžius šernai deglieji
per visą naktį kniso kniso
neaugau šiąnakt  ir nedygau
sausėdamas save sulygau

už pusę šimto gramų vyno
už vyrų urzgesį prie stalo
su drebančia širdim be stygų
į klampų vakarą be amo

be dalgės plakamos  kai slysta
žalia žolė pro krūmų plyšį
kažko man į akis prikrito
dabar regiu pro drobę stiklą