Kitokia kelionė (Nors ir sapne)

Štai ir atėjo ilgai lauktoji vasara. Šiek tiek  pučia vėjas, bet oras nuostabus. Saulėtoje padangėje išvystu oro balioną. Tai štai kaip jie atrodo čia. Esu mačius visokių oro balionų, bet tik ne tokių...  O jų buvo įvairių. Žydrų, taškuotų, žalsvų...
    Įkvėpiau švelnaus vasaros oro ir nubėgau žemyn nuo kalno į vietą, kurioje susirinkę visi oro balionai.
    -Dabar pats skraidymo įkarštis, - išgirstu kažką sakant.
    Tai dėdulė tamsiai žaliu švarku ir riestais ūsais. Jis nepanašus į lietuvį... Jo veido bruožai visai kitokie.
    -O aš galiu skrist balionu? - prabylu aš.
    Tada dėdulė atsisuka į mane ir švelniai nusišypso. Jo veide išryškėjo visos raukšlės ir aš supratau, kad ši šypsena sako „žinoma“.
    Aš nušvitau. Tai bus mano pirma kelionė oru. Visada maniau, jog pirmoji kelionė ore bus tada, kai iš oro uosto pakilsiu lėktuvu, bet tikiu, kad ši kelionė bus ne ką prastesnė.
    Ir štai mes jau ore. Vasariškas vėjas glosto mano veidą ir velia man plaukus. Nors aš bijau aukščio, buvo tikrai gera sklęsti oru. Kildama mačiau, kaip apačioj atbėga maži vaikai ir rodo pirštais į balioną, kuriuo aš kylu. Nors tai gan keista, bet aš žavėjausi šiuo balioniu. Jis buvo skaisčiai žalias su ryškiai geltonais liepsnos liežuviais ir žydrais dryžiais. Išgirdus tokį spalvų derinį nevisi susižavėtų, bet regint mano akimis... Tai buvo tiesiog tobula. Žinau... Nėra nieko tobulo, bet tai buvo tiesiog nenupasakojama.
    -Na, kaip? - pasidomėjo dėdulė. - Patinka skristi?
    -O taip! - sušukau ir dėdulė man nusišypsojo.
    Toliau skridom tylėdami. Jis leido man tiesiog gerėtis aplinkiniais vaizdais ir netrugdė kalbom. Štai kur geriausiai leidžiamas laikas. Skelndi oru nuostabioje tyloje ir į viską žiūri iš nuostabaus aukščio.
    Jaučiausi kaip paukštis. Tokia laisva ir nuo nieko nepriklausoma (na nebent nuo vėjo, kuris tave gali nunešti ten, kur tu galbūt nesitikėjai atsidurti).
    Paskridom dar penkioliką minučių ir man to nė nesuvokus nusileidom ant švelnios žolės.
    -Kol kas... Tai geriausia kelionė gyvenime, - ištariau, - nors ir sapne.