Praveriu langus į tamsą,
Kad nakties į sapnus įsileisčiau.
Ir išgeriu mylimą Bramsą-
Į muziką nieko nekeisčiau.
Po taurės ir pusės mylimo vyno
Bandau susikaupti, skaičiuoju likimą...
Kai nieko nepešus pabaigiu veiksmą
Aistra matematikai? negi nekeista?
Ir išmeta audros į pamirštą salą:
Ubagą, turčių ir seną ambalą.
Visi jie skirtingai į pasakas žiūri
Gyva patirtis- tai viskas ką turi.
Ir aš, kaip ubagas, turčius, ambalas-
Išmestas purvinas į pamirštą salą,
Bramso natas su savim pasiėmęs...
Gyvenimas kiauras-sulopytas vėjas.
Nuoširdžiai apspjovus kas buvo nemano,
Atvertusi pulapį naujo žurnalo
Jame jau nerasiu Tavųjų eilučių...
Takelį namo, pūkeliais nupūsiu.