Ramu...

Ramu ežero dugne –
Iš tolo atsklinda vėžio lopšinė.
Civilizacijos nuotrupos krante,
Ir plaukia lyg valtis šaka pušinė.

Kažkur aidi juokas skardus –
Tai varlės virpina orą...
Laumžirgio sparnų mosavimas darnus,
O gal jie lyg ikarai saulei moja?

Šnara nendrių choras.
Jų vandens lašų varvekliai spinduliuoja,
Kai paliečia ežero paviršiaus rasą,
Pagauna saulės liekaną ir žaibuoja...

Žuvis klajoklė tyliai rauda.
Niūri daina ištirpsta vandeny.
Ant kranto medis savo atvaizdo neranda –
Tai ežeras aksomo žvilgesy.

Saloj tylu...
Ten lyg ne šios planetos atkarpa.
Po drugio mėlynu sparnu
Ten skraido paslaptis, žmogaus nepagauta...

Visur ramu...