Pasaka apie pasagą

Kadaise mūs bočiai
Žirgus mylėjo
Jie žemę įdirbti
Ir keliauti padėjo.
    Juk buvo draugais,
    Vienas kitą suprato,
    Bet pamažu
    Tą draugystę prarado...
Bekeliaudamas kartą
Per kaimą apleistą
Radau aš ant kelio
Pasagą keistą.
    Surūdijusią visą,
    Lietaus nulaižytą
    Ištraukiau iš žemės
    Laimės simbolį šitą
Įsimetęs kuprinėn
Visai užmiršau
Tik laužą sukūręs
Mintimis sugrįžau:
    Kažin kas buvo
    Tas kur žirgą pakaustė?
    Kaimas išmiręs
    Nebėra ko paklausti...
Ar laimingas jis buvo?
Ne kalvis, o žirgas!
Kai viesulu skriejo
Keliais paslaptingais
    Ar saulė, ar mėnuo,
    Ar darbas sunkus
    Žmonės žinojo-
    Žirgas neš į namus!
Iš draugystės teliko
Ši sena pasaga
Ligi skausmo graudu
Dingo laimė tikra...