Baltoji Gulbė. (5).......Du Ožiukai ant liepto............

Stovi -  ir  tiria    vienas    kitą.  Tikri  OŽIAI .
    Gubernijos    firminis    ženklas.  (Kiek    metų?) O    gal  tai-    Du      Avinai?  Kur  nieko    nesupranta?    Ar    tikrai    nieko?
    Gerai.    Stebėkim    juos.
      Geležielei  pasiruodė,  kad    Jį  yra  matęs.  Bet  kur?
      Na, -  Tipas.    Dabar    aš    Tavę  nepaleisių.  Prisiprašei.
      Smegenys  Malūneliu  pradėjo  skaičiuoti    atgal    dienas,
      savaites,    mienesius....... Stop. .... Gruodis,  Lapkritis.... Gruodžio
      trečioji    savaitė.  Taip.... tikrai  taip.  Geležielė  įėjo    į
      Knygyną,  (Jis  dažnai  užsukdavo) ir    akys    užkibo  ant
      vienos  knygos    viršęlio.    O...  Šv.  Pranciškus.    Sveikas.
      Aš    galvojau,        kad  vienas    vaikštau  vaizduodamas
      savę      Šv.    Pranciškų,  pagluostydamas    vaikučiams
      galveles    kai    Mamytė    bara,  kai  prie  prekystalio  išbarsto
      trys    sąujas  neapmokietų  guminukų .    Mamytė    paraudo,
      susinervino,    už    nugaros    eilutėje    irgi    nedidelis
      vėsuliukas    prapūtė,    bara  mažiuką    gal    keturių 
      metukų,    vaikelis    pasimętęs,      rankytės    mažutės.
      Renka  ir  krenta,    renka    ir    krenta.  O    aukštai:
      BUM-  BUM-BUM,  BUM-BUM- BUM.  Kaip  perkūnija    griau
      dietų.    Geležielė    pasilenkie,  surinko    saldainukus  ir
      padiejo    ant    konvejerio: Kas    buvo?      Ar  dangus
      griūvą?      Ką?    Kas    atsitiko?  Nusišypsojo,    pagluostė
      Vaikęlio  galvą  palinkėjo    visiem      GEROS    DIENOS
      IR  VISI  LIKO  LAIMINGI.         
        Paėmė  Geležielė      knygą,  apžiūrinėja,  atvertė  antrą
      galą  ir      skaito:  pažvelk  man  į    antrą  galą,  neškis
      ir    skaityk.    „BAJORAI“  ........ Parsinešė... perskaitė..
          Prisiminė    Geležielė  savo    prosenelius, -    irgi    buvo
      bajorai.  Proseneliui    dar    gerai    pasisękė.  Už  dalyva
      vimą      1963-m.    sukilime,    po  visų    Muravjovo   
      egzekucijų    LŪKIŠKĖS    aikštėje,    ir  kazuokų  žirgais
      sutryptų    palaiduotų sukilielių  kapais,    Prosenelis    ir 
      dar    daugeli    sukilielių,    buvo    surakinti    ir    išsiųsti
      Į    katorgas.  Vieni    į    Sibiro    platybes  net    Į   
      Čiukčijos  ir    Kolymos    kasyklas,  kitus    į    įvairias
      plačiuos      imperijos    vietas. 
          Geležielės    protievis    papuolė    į  Kaukazą    su   
      Kalniečiais -  Abrekais  kontaktuoti.    Pasisekė    jam.
      Susitiko    su    žinomu    Armenų  kilmės    rūsų      pasisavintų  dai lininkų  marinistų  Aivazovskių  (rekomenduoju, 
        nuostabi    Aivazovskio    biografija,    kokia    Jega,    Garbė,
      kokia    fantastiška    meilės  istorija  su    italų    kilmės
      balerina-primadonna    Taljoni      kurią  buvo  susitikęs
      tik    keletą  kartų  gyvenime,  Jinai    aštuoniolika  metų  už
      Ji    viresnė,    mirusi  kaip    Tęstamentų    savo    jaunai
      guvernantei  liepė,  kiekvienais    metais    dailininko
    Gimtadieniui  atvežti    duovanų    gėles  nuo  nepažįstamos
      Gerbėjos    ir  taip    iki    gilios  dailininko  senatvės.
      Jis  nežinojo    kad  jos  nebėra  tik  paslaptingas  inicialas,
      įdėtas  Gėlių  bukete    primindavo    kad    tai  nuo  Jos.
        kol    neužgęso    didžiojo    marinisto    širdis    prie 
      neužbaigto    paveikslo    su    teptuku    rankoje,
            Teptukas    įkvėptas  iškrito
            Karaliui    stichijų  plačių.
            Užgęso    jau    poetas  marių,
            Ir  bangos,  teškiačios  purslais,
            Sudie    jam    paskutinį  taria,
            Tyliai  skalaudamos  krantus....
          .................................................................................
        Ir    ant    Devintosios      bangos    išmetė  Jį  Į  Krymą.
        Žinomas    Rusų  Turkų    karas.    Kai    turkai  susodinę
        Armenus    Į    laivus    nuskandino    Marmuro    jūroje, 
        Genocidas    tęsėsi    iki    dvidešimtojo    amžiaus    pradžios
        ir    šiandieną    Turkai  nenori    pripažinti.
      Kryme  susikryžiavo    keturių  valstybių  interesai:
        Rūsų    priš    Anglus,    prancuzus  ir    kaip  ne  keista
        Turkus,  Nieko  negali  suprastikas  kuo  ir  prieš  ką .    Prosenelis  buvo              sužeistas.  Pabūklo    palęistas
        svėdinys    nutraukė  kairią  koją.    Atsidūręs    Karo
        lauko    ligoninėje    gydytas,  su      kojos  protezu, paliko
        Krymą    ir  per    Ukrainą,  Besarabiją,    Lenkiją  daklyšeno
        įki  Prusijos.  Trūko    Jo    kantrybė  klišianti  sugriebė.
        saują    žiebtuvėliams  akmenukų      prarijo  (kontrobanda
        negalima)  Griebė    protezą  į  rankas    ir    per    Tilžę 
        paršuoliavo    į    Lietuvą.    Štai    kokia    Didelė  meilė
        buvo    Tėvynei,  Gimtynei,    laukams, miškams,    Baltijos  j
        jūrai,    Mėlynai    Tėviškės    Padangei.
            Apdalino    gimines,  kaimynus  draugus  akmenieliais,
        vis  po  vieną,  po  du    atrydamas.    padaužo    krūtinę-
        še    Tau    akmenukas,  Tau    Na    ir  Tau.    Tikras
        Būrtininkas    tas    mano    Prosenelis.    Prisimink
          Mielas    Lietuvį -  Tautėtį    ar    ne  Jis    buvo    Tavo
        tas    nuostabusis    Senuolis,    ar    ne    Tavo  -o  Tu - 
        šiandiena    Šiurpini    visus    savo  Tėvynės    žmones
        toli    ne  vaikiškom    įšdaigom      ne, ne.    Iš  kur  ta 
        žiurkės-  mutantės    sieklą    iš  kur.    Jau    tampomi 
        kabėliai    ir    kabinami    RUPORAI  NUKREIPTAS  Į 
        TRIS  BALTIJOS      Valstybes    nuodyti  gyventojų    Samonę
.        Taip,  taip .    Tai    labai    rimtas      reikalas.    Labai.
        Ar  ne  iš  ten    mano  mielas  žmogau    visa    tai.
            Įgauna    nematytas    formas,  neregėtą  mąstą.
        Nežinoma    dar    kas    šiandiena    apie    penktą
          valandą      ryto,    apmėtomi    akmenimis  važiuojančių
        traukinių    langai,    nu  nežinom    ir  viskas.  Ir    ką 
      tu    padarysi.  Čia    tie    paaugliai-  išdykeliai,    uM ...
        Kokie    tie    mūsų    vaikai-paaugliai    Įšradingi.  Mat  ne
        į    Gęgužinę  su    mergaitėm      žiedą    dalinti,  pašuokti,
      Žyžę  ar  ripką    pamušti...... Kariauja.    Su    kuo   
      Jūs    kariaujat?    Su    DvĄsiom?  ...... O    Aš,  ...........
      GELEŽIELĖ...  sakau:  SU    SAVIMI    PRIEŠ    SAVĘ.....
      PRIEŠ    SAVĘ...    Jūs    šito  karo    ne-lai -mė-sit. Šito
      Karo    NE-LAI-MĖ-SIT.    TAŠKAS.         
        Jūs  suprantat  dabar      iš    kur    ta    siekla  sklinda.
        Įsidėkit    gy-liai      tai    Į    ŠIRDĮ.  Dabar    suprantat
        kam    reikalingi    RUPORAI  tai    senai    išbandytas
        triūkas.    Atsiminkit    tai.    Ir  būkit    būdrūs.
..................................................................................................
        Stovi  ir    žiūri    Jų    galvose    viskas    perspynė:
          Praeitis,      dabartis,      ateitis  viskas    kartu, -    viskas
        Jie    lietai,    labai    lietai,  artiejo    vienas    prie    kito    ir....
          susiglaudė.  Pritraukė    kaip    ŠIEPOS      magnetukai.
        Jie      buvo    vienas    kūnas    ir    viena    DVASIA.       

              B.      D.,