Mintys tau

Tikriausiai dabar, vien pagalvojus apie tave, ims lyti minčių lietus. Lietus tik apie tave, tik apie tokias akis kaip tavo... O gal ir ne. Bet tu ištempk ausis ir išgirsk, ką aš dabar sakau. Kai ims lietis žodžiai, ausys taps tavo liežuvio išsigelbėjimu... Tikrai! Žinai, gaila, kad niekada nebematysiu tavo akių, kurios liepsnos tik man. To niekada nebus, nes tu ne toks, kurio akys liepsnotų man. Juk iš tiesų, tu manęs nepažįsti - aš tik mažas žodelis, esantis tavame pasaulyje, kuris kupinas meilės be manęs. Juk tu net ne toks kokį tave įsivaizdavau... Dabar tu šaltas, mano širdžiai nebemielas... O gal tik aš taip manau? Bet žinau, kad jau nebepamiršiu tų akimirkų, kurios buvo, tiesą sakant, net ne mano. Jos buvo tavo, tu mėgavaisi mano naivumu... Tačiau trys dalykai niekada negrįžta: paleista strėlė, ištartas žodis ir praėjusios dienos. Ir dabar aš tam visiškai pritariu... Argi aš neteisi? Tu tik įsiklausyk ir suprasi. Gali toliau sau gyventi kaip gyvenęs, juk vis vien žinau, jog nemąstai apie mane, juk tau aš menkutis krateris besisupantis beribėje erdvėje, tarp kraterių sulig žemė. Manau klauseisi, o dabar... Mąstyk apie viską ką pasakiau... Arba ne. Kaip nori, dabar jau viskas baigta, sudiev! Džiaugiuos, kad pasauly esi ne vienas tu. Džiaugiuosi, viskuo kas įvyko, ir neliūdžiu, kad įvyko būtent taip. Jei taip įvyko, reiškia tai įvykdė Ponas Likimas, ir dabar jau nieko nepakeisim.