Mano balsas, mano veidas, mano dainos,
Kaip gėlė laukų gale dabar nuvyto;
Man diena, o tau naktis ir dar likimas,
Lyg sausra, o gal ir vėjas jau nurimęs.
Mano siela, mano mintys, mano posmai,
Lyg ant popieriaus jie buvo parašyti;
Tik kažkas lyg iš gyvenimo ištrynė,
Tai – kas buvo subrandinta.
Tavo akys, tavo žodis, tavo grožis,
Visa tai – iš popierinių posmų;
Tik neskaito jau dabar jų niekas,
To, kas lūpose jos parašyta.
Tavo žodžiuose gal liks ne vien daina,
Ir ne vien tik mano popieriniai posmai;
Gal atėjusi nauja diena,
Dovanos nuvytusią tau gėlę.