čia nesamonė > "kad džiugintų praeivį
džiugia savo daina." - būka, ir lėkšta. (poezijoje griaunamoji kuvalda tokie dalykai)
antras posmas jau ne. o paukštis mažame medyje šiaip jau nesikuria, visiems reikia išlikti - daug pavojų, jau kai dideliu užauga, jei paukštis tas, kuris lizdus medžiuose suka.
pirmos dvi eilutės yra impulsas idėja eilėraščiui. eilėraščiui nereikia moralizavimo - žmogus yra žmogus, paukštis paukštis, augalas augalas. visiems jiems reikia žemės, saulės, oro ir vandens - IŠLIKIMAS juos vienyje, išlikti, medžiui sparnų nereikia. žmogaus išlikimas tarp žmonių priklauso nuo turto turimo, turimos šlovės - ir jis turi su tuo skaitytis - taip pat vedamas to išlikimo. taip kad karta diktuoja sekančiai kartai išlikimo taisykles tarp žmonių - o tep, o juose siekiamybė bandoje siekti aukštesnės kastos; vertybė - pinigai ir valdžia, o šlovė - benzinas. Tada lengviau išlikti. Yra žmogaus teisės. Teisme valytoja, teisme verslininkas; tokių teismų nebūna, niekada valytoja nelaimės bylos, nors pagal visus įstatymus ji bus laimėjusi, bet laimės - per kokius nors rinkimus, ji tik priemonė tada, o verslininkas bus žemesnėje kastoje, nei deputatas. Žmogus gali išlikti tarp žmonių, tai bendruomenės tipas. O IŠLIKTI, tas mechanizmas įdėtas į visas būtybes - gyvas; tai pagrindinis instinktas.
Įsijunk teliką, žvelk į reklamas pamatyk kryptį - ten diegiamos vertybės - pinigai, ir viskas subanalinta, meilė praradusi gyvybė - sąvokos nebegyvos. (jos suvedamos banaliai, subanalinta viskas - o pagrindas, siekiamybė, vertybė - "šlamantys". kapitalistiniame pasaulyje tik taip. )
"išlikti" juos visus vienija, ir medį ir paukštį ir žmogų, ir dar juos vienija visos keturios stichijos - švari ekologija, žmogaus sąmoningas - tuo atžvilgiu bukas, o kitų gyvybės formų - jis nėra aktyvus - jos neturi laisvos valios RINKTIS, tai ir keisti, tos pačios ekologijos, kurią žmogus savo veikla keičia, į kurią pusę, keičia, tai jau jo sąmonės lygmuo.)
labai išsamiai parašiau, kad nėra geras kūrinys, jis bus tuščias, bet yra geras potencialas - t.y. rašyti literatūrinius kūrinius, o ne blevyzgas.