Pabaiga

Griaudžia, žaibuoja- naktis grūmoja.
Pyksta Dievulis ant svieto. Bet kodėl žaibais jis mėtos?
Mokė Tėvas gyventi. Šiukštu klaidingu keliu nežengti.
Neklausė jo sūnūs, jo dukros. Sjovė Tverėjui į lūpas.
Skaudėjo Dievuliui krūtinę. Ašara tryško tarsi nukryžiuotą Kristų išvydus.
Išliet jis skausmą mėgino, siųsdamas mirtį žmonijai.
Degė, liepsnojo pasaulis. Kur tas angelas sargas?