Išmokime būti laimingais

Visi žmonės nori būti laimingi, tačiau kiekvienas tą laimę įsivaizduoja vis kitaip ir savaip bando ją prisijaukinti.
Tai kas gi yra ta laimė? Kokia jos formulė? Vieni žmones sako, kad jie yra laimingi, kai turi daug pinigų, gražų namą ar automobilį. Bet ar visa tai turėdami jei tikrai jausis laimingi? Ar tikrai vien tik materialiniai dalykai gali žmogui suteikti laimės? Visų pirma, reikia tą laimę turėti savo širdyje ir savo sieloje. Taigi... laimė yra kažkur giliau-ne piniguose. Kai žmogus turtingas, ta jo laimė tik laikina. Kartais žmonės tiesiog nepastebi savo laimės, kuri būna visai šalia. Reikia tik mokėti įvertinti ką turime, ir pasidžiaugti, kad pabudu ryte galime pažiūreti pro langą ir pagalvoti, koks nuostabus pavasario rytas. Visai nesvarbu ar skaisčiai šviečia saulė, ar paliesdamas kiekvieną medžio lapą lyja lietus. Juk nereikalauti nieko iš gyvenimo, su džiaugsmu priimti visus išbandymus, sugebėti rasti džiaugsmą kiekvienoje smulkmenoje-tai irgi yra laimė. Laimę kuriame mes patys, nes tik nuo mūsų priklauso, kiek džiaugsmo gali suteikti pasaulis. Apie laimę daug prirašyta. Apie laimę ir šis tekstas:
Asiliukų rojuje gyveno linksmas, mažas ir žvalus asiliukas. Kasdien jis bėgiojo po žalią pievą ir ėdė tik šviežiausią žolę. Jam galvoje sukosi tik vienas klausimas „KAS YRA LAIMĖ? ”
Taip jis išėjo į pasaulį atsakyti į savo klausimą. Nubėgo jis pas karvę ir sako:
- Karve, kas yra laimė?
- Laimė? Tai, kai duodi daug pieno, - atsakė karvė.
- Bet argi tai yra laimė? - sumurmėjo sau po nosim asiliukas. Nubėgo jis pas avį ir sako:
- Avyte, kas yra laimė?
- Laime yra tada, kai užaugini daug vilnos.
- Hmm... Nemanau, kad tai yra laimė, - sudvejojo asiliukas ir greitai nustriksėjo pas kiaulę, ir vėl paklausė:
- Kiaule, kas yra laimė?
- Laimė, oo... Laimė... tai yra, kai gauni ėdalo ir gali šiltai bei ilgai miegoti.
- Tai tikrai nėra laimė, - nusivylė jis.
Mažytis asiliukas keliavo nusiminęs per mišką ir išgirdo verkiančią mergaitę, jis tarė:
- Kas nutiko?
- Kokia laimė, kad tave sutikau! - atsakė ji.
Asiliukas suprato, kad tikroji laimė yra padėti kitam.
Iš citatos matyti, kad laimė pajuntama ne tik tada kai kažką gauname ar pasiekiame, bet ir tuomet, kai kažką duodi kitam. Gera žmogui suteikti nors mažytę laimę, kurią gali pamatyti jo akyse. Kai kitą žmogų padarak laimingu, pats tampi dvigubai laimingesnis. Todel laimė-tai ne tik pačiam būti laimingam, bet ir daryti laimingais kitus. Mes galim ilgai samprotauti, kas toji laimė ir kiekvieno žmogaus apibūdinimas apie ją bus teisingas, nes kiekvienam ji vis kitokia. Kiekvienas žmogus žino, kas yra laimė, nes tikrai visi yra ją nors kartą patyrę. Visgi vienodos formulės, sprendžiant kas yra laimė, žmonėms negalima pritaikyti, nes kiekvienas žmogus yra individualybė, todel ir poreikiai gyvenime gali skirtis. Vienam svarbiausia dvasinės vertybės-kitam materialinės, tačiau vienintelis dalykas, kuris visus žmones gali padaryti laimingus-tai meile. Kai kažka myli, tu šypsaisi vos pagalvojus apie ta žmogų, o juk šypsena -laimės dalis. Mylėti galima ne tik žmogų. Begalinę laimę galima jausti ir dėl mažo šuniuko, kuriuo rūpiniesi. Mes visi turėtumėm labiau džiaugtis tuo, ka turime, neimdami lyginti savęs su kitais, nepavydėdami, kad kitas kažka gyvenima pasiekė. Pirmiausia laimę žmogus turėtų susikurti savo širdyje, o tada galės ne tik būti laimingas, bet ir dalintis ta laime su kitais. Mes turėtume išmokti ne tik jaustis laimingais kažką gavę ar laimėję, bet pastebėti mažytes smulkmenas, dėl kurių galime būti laimingais...
Išmokime buti laimingais:)