Ar norėtum nušokti nuo tilto?
Juk žinau, kad kartais užplūsta jausmai ir begalės galimybių, kurios taip ir lieka kažkur niūriame kampe, kur nuolat nervus graužia įkyri pelė.
Juk žinau, kad norėtum pajusti laisvą kūno kritimą ir stipriai užsimerkti - gal taip aš nurimsiu...
Tuomet galėtų viena iš galimybių parodyti kelią paukščių taku...
Dar žinau, kad „žiauriai“ norėtum pajusti vandens skonį visu virpančiu kūnu ir nesistengti irtis iškilęs virš vandens (nes tu dar ir nemoki plaukti...).
Leisk paklausti. Ko verta ši tavo svajonė?
Ir ar tikrovė yra jau tokia tau negailestinga, kaip tu galvoji?
o čia kas yra tipo laidelė dvyračio ŽYNIOS; (netraukia komiškam žanrui, niekaip.)
na niekaip nesuprantu kaip autoriai rašydami tokius vėjus traktuoja tai kaip grožinės literatūros žanrą. tik turėk pinigų, sveiką širdį ir šokinėk nors kasdien, pas patikimą kompaniją; galima ne tik nuo tilto, galima ir iš lėktuvo, bet jau tam reikalingas didesnis pasiruošima, neteisingai pastačius pėdas, nusileidimo metu nes nors ir parašiutas, (greitis pakankamai didelis ir smūgis į žemę) gali ir nikstelėti, pasinarinti kojeles, o gali ir rimtesnę traumą turėti, sonariukų, čiurnų raiščių, tačiau žmogus jaučia tokį norą ir užsiima, kaip ir alpinizmu, motociklų sportas - lenktynės, ir iš lėktuvo šokinėja,
bet argi tai proza ką jūs ja norėjote pasakyti? nei proza, nei literatūriniam kūriniui idėjos nėra, nei etiudas, net gi jei parašytumėte tokį esamesą kam nors, neatrodytų normaliai, svaičiojimas. nebent tarėtės su kuom tai eiti šokti nuo televizijos bokšto aukščio, ir paskutinę minutę jūsų draugas (-ė) pabūgo, o vienai (-am) ir jums nejauku, nu ir įkalbinėjate, taip toksai pokalbis normaliai, ar esamesas, bet negi tai literatūra grožinė?....
tai ne proza, ir iš viso ne grožinė literatūra. kaip autoriau galvojate, kuom tai proza?