Ievos Mantra

Susiklijavus veido mimikas
ir visas buvusias akimirkas
ištiesia pirštus į dangų
Ieva
mirksi didelėm pilnom tikėjimo akim
ir teiraujas
ar-bus-lietaus,
ar kas nuplaus?
Gal paklaus
Kur paliesti
Daugiau.

Užsirišę rankogalius
debesys laukia ir šaukiasi
žirklių ir kokio šimto pavasarių,
kad bent vienas
įkristų į širdį
-
juk nieks nežadėjo,
kad greit..

Prikaupusi dulkių fontaną
mato miražą
Ieva
ir dairos po pievą
(pirko specialiai guminius batus) -
vis dar neturi kur kojas įmerkti,
kaip tai ištverti?


Užsirakino bučinius
pastatė paminklus
lūpoms
ir kasdienio gyvenimo smulkmenoms-
už sekmadienius
saulę
drovumą
už boružes
dainas
ir švelnumą
už spalvotus šilkus
ir pavasarius
už kvėpavimą
kriaukles
ir lietų
-

kad visi jį girdėtų.

Kai ji drąsiai taškysis
po didžiausias balas

ir save vėl suras.

Mirksi Ieva iškėlusi delnus
nusimeta rūbus,
kai po lašą krenta
ant iš laimės
šiurpstančios odos,
ritasi lūpom-

nulaižo šiltu liežuviu,
ir supranta -
tave lengva įsimylėti,
bet mylėti – sunku.