Nusipirksime mes lagaminą,
Prisikrausime kojinių švarių,
Pasiimsime didelį blyną,
Ir pirmyn — tuo pačiu takeliu
Jeigu kas, mes sustosim prie upės,
Pasistengsim nubust kuo anksčiau,
Mažą šamą sugausim keptuvėj,
Sudorosim — keliausim toliau.
O jei pelkę prieisim ar balą,
Mums nebaisūs rūpūžės, varliai,
Čia išgelbės mus meškerės valas —
Mes skenduolių draugijos nariai.
Net jei reikalas dangų prispirtų,
Ir užklioktų iš viršaus jisai,
Lagaminų sukrausime stirtą —
Ir nebaisūs mums jokie garsai.
Jei naktis mus užklups vidur girios,
Mes nešoksime staugti balsu,
Dainą savo užbliausime tyliai —
Tada baubo nebus taip baisu:
„Mes pabūsim truputį laukiniai,
Truputį žvėreliai, truputį balsai
Ir pamilę mažutę tėvynę,
Į dvokiantį miestą negrįšim visai“
[1986]


_Senis



