Dabar..

Aš širdyje pasėjau abejonę
O kartais pripažystu meilė žudo..
Ir kai gyvenimo dėlionėj, viską meti..
Kai suileidi dozę..

Jei laiko periodais grįžt atgal
Kokia to viso kaina..
Užmerkusi akis, susitapatinčiau su upėm
Kokios vagos ieškot, kad nuodėmes atleistų

Ne kart mačiau kaip žmonės klupo
Esu lygiai tokia pati, gal skirias tik.
Širdis, akys ar protas
Bet mes neesam svetimi

Mes tik kariai už savo būvį
Su viltimi.
Kad kažkada svajonės išsipildo
Iš mūsų juk kiekvienas rizikuojam.
Vien už akimirką palaimos.