Baltoji Gulbė (4) Sudie Mama, Sudie mama.......

Geležielė    pajuto    Tėvynės  Lietuvos švelnų  rankos        prisilietimą
  Išgirdo:    Eik    Sūnau  mano.  EikKeliu  kur  Tu    pasirinkai,
  skleisk    savo  meilę    į  kiekvieno  Lietuvos    gyventojo,
  ir  iš  svečių    namus.    Papasakok  savo  Gy  venimo    istoriją.
  O  ji    yra    nepaprasta  ir  nuostabi.  Tu  tai  moki  daryti
  lengvai    ir  linksmai.  Po    tavo    papasakotos    istorijos
    visa    Lietuva  atsikvėps.  Juoksis  ir  liūdės  su    tavimi.
  O  svarbiausia,    kad    ji    pakeis  visų  mastymą  ir  įkvieps
    aistrą  gyventi, kurti,  svajoti    apie  relius    dalykus,  ir
  džiaugtis  gyvenimu.   
    Geležielė   
                    padarys  viską.    Jis  neleis    skriausti  nei  vieno
silpnesnio  ar    nuskriausto  žmogaus.... nei  vieno.  Jis  persekios  dieną    ir  naktį    nekadėjus  kol  tas    pasakys:   
  Aš  pavargau  nuo  tavę    „ geležiuk“  eik  sau
  ir    širdis  šlubuoti    pradėjo,  pinigus  iš    Švecarijos  bnkų
  baigiu    išleisti,  nebėra  kaip    su  meilute  į    Los- Vegasa  nuskristi,      baik  geležiuk,  nebekutenk. Pasižadu  ir  tau  ir 
  visai    Tautai    būti    gęras,    AAAAA....... PA- SI -  ŽA-DŪŪŪŪŪ....
  Nu    geležielė  nors  pradžiai  gerą  darbą  padrei.    O  turi
  TŪKSTANČIUS  KLAUSIMŲ,  papūskit  pienės    pūką,    ir  kol 
jis    nukris    ant    jūsų    pirštų  ...... Geležielė  atsakys  ....... ir
    padarys      neįmanomus    dalykus. ......    Galima    juoktis.
    Pasirinktas  tavo  kelias    saldus  kaip  medus,  kaip  Kūdikiui
  Motinos  pinas.        Svarbiausiai  jis    yra  visiems    saugus
  Tu    pasiųsi    drugelius    kad    apgluostytų    kiekvieną    kenčiančią
    šyrdį,    nugluostysi    ašarėles,  nekaltai    pražūdytų 
    sielos    skraidys  Sakalais    ir    Ereliais    O ne  kelių            manjakais,  su    žiurkių    mutančių    sieklomis.    Jūs    pateiksit
  SĄSKAITAS    tiems  kam  priklauso.    O    ant  Jūsų  paminklielių
  bus    iškaltas    SAKALO    SRYDIS.  Ir  per    Amžiūs    skambies
  nuostabi    melodija  „Erelio    Brolis  Aš  ęsu“     
      Geležielė    prisiglaudė    prie  Motinos-Tėvynės  ir    saldžiai    užsnūdo:    Sudiee  Mama,    Sudiee  Mama,    Aš    į    Žy-ygi
  įšeinu-u-uu.........
      Sapnuoja    Geležielė    lyg  nesapnuoja,  o  jis  toks  mažas
mažas,  o  viščiukai    tokie  dideli,  kaip  Afrikos  stručiai. ie.  Ogi    mato  ne  debesis,  o  didelis  didelis  bato 
    padas.  Kieno  jis?    Geležielės  kojos  kaip  spyruoklės 
  Švystelėjo  aukštyn.  Ir  stovi .  Priešais  jį  stovi  Aukštas Jaunuolis.  Ramus  kaip    Ąžuolas    Girių  Karalius.  Tikras  Žemaitis.    . Tyli,  dar    karta  tyli.    Geležielė    stovi    prišais, irgi
  tyli, dar  kartą  tyli,  Žiūri  vienas  kitam  į  akis  ir  leidžia
  srovęs  vienas  kitam  į  pačias    Smegenų    gelmęs.
    Tyrinėja.   
  O  viščiukai  sušoko    Vištytei  ant    nugaros    ir  nustuojo
    cypsieti.    Grąžus  paveikslieliis -  ŠV.  VELYKOM.

                    B.  D.