Lietučio išdaigos

Nuo kaitros žiogelis pavėsį sau randa.
Varlytės kvaksi kūdroj laukdamos lietaus.
Gandrai basi po pievą brenda,
nerasdami sau maisto taip skanaus.

Ir štai padange debesis atslenka, -
lietutis prausia jau lapus.
Į lango stiklą jis tiesia savo ranką,
leisdamas nuo stogo bumbsinčius lašus.

Vieni ištroškę gaivią vėsą geria,
medžiai patenkinti žvilgina šakas.
Žvėreliai gi pyksta, kad šlampa jų kaileliai,
paukšteliams gelia kojas jų basas.

Paliks lietus sode pražliugusį takelį,
išgriaus tvarkingus skruzdėlių takus,
praplės valdas srauniam upeliui
ir tyvuliavę balos greit dar neišdžius...