Kai kvapai susipynė

Citrinomis užkvipo lietus
    nuplovęs pievose paliktus randus;
Rūgštimi išgriaužė akis
ir pabiro medus
    užglaistantis sielos plyšius;
Bitinai kūrėsi vilą plaukuose,
inkštė lyg šunys
    raizgydami gijas,
O vėjų padaužos fėjos
krapštėsi laukuose
    rydamos viską aplink save.
Kaštonų žieduose paskendo praraja
ir laikas sustojo amžiaus trupiniuose;
    Plaukė banga nešama naujagimio drugio
    ir išvijo tauškalus apie laukuos augančius rugius

Plakė prisiminimai daužydami atgalios duris,
o maži kretinai tyčiojosi iš paliktos vienos
    Raudonu kaspinu apsivijusios svajos.