Lopšinė

Raustančiom vakaro gatvėm,
Rankomis vaikšto tyla.
Naktis nepikta, nors gyvatė,
Prašliaužia slidi ir šalta.

Ant stogo užlipo pirmosios žvaigžės,
Niūniuoja Sinatros dainas,
Ir renkasi žemėn žinodamos, blaivios,
Nuo rytmečio saulės-  kojas nudegs.

Sumerkusi delnus į vandenį gėlą
Kur sopa širdis - - - skandinu.
Į vasaros vakaro lopšį nemielą
Svajas pasiguldžius, savimm raminu.


Raustančiom vakaro gatvėm,
Kvėpuoja į dangų stogai.
Aš krentantis panakčio lašas -
Rasos krištoliniai plaukai.