Lyja, lyja lietus..
Tyliai verkia manoji širdis,
kad balučių pilki atspindžiai tikrą vaizdą iškraipo.
Lyja, laša stogais išvaryta viltis,
ant sušlapusio, alkano laiko.
Aš žiūriu iškėlęs rankas,
į dangaus paslaptingą tolybę.
Kur visus mus palydi kažkas,
į neatrastą begalybę.
Lyja, lyja lietus..