Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







1949m. Pasilikau  nakvynės namuose ir bandžiau suklastoti amžinatilsį JO parašą, bet deja nesėkmingai. Porą kartų į parą ploviausi pavargusias, iki kraujo pritrintas, baisiausiai sušutusias kojas, kurios tetarnavo trisdešimt dvejus mano gyvenimo metus.
1921m. Nuo saulės išblukusios palapinės šonai tabalavo vėjuje. Po kiekvienos naujos dienos visada reikėdavo ją kruopščiai sulankstyti ir palikti dar gražesnę ir švaresnę, nei kad buvo prieš paimant iš senos ir dvelkiančios prisiminimais JOS spintos. Tokie ar bent jau panašūs reikalavimai buvo mano namuose. Niekada nepalikdavau nepaklotos lovos, neišplauto puoduko ar lėkštės. ''Viskas turi savo vietas''-, JI sakydavo supykusi.
1950m. Keli atsilenkimai ryte, mažiau nei trisdešimt po pietų ir keli ratai aplink kvartalą – tai buvo visa dienos norma. Prarastas apetitas nedavė vaisių, bet kūnas tobulėjo valandomis.
1920m. Nesijaučiau tikru vaiku, tokiu kaip tie lakstantys iki vėlumos ir besimaudantys kaimynų fontanuose. Negalėjau sau leisti tokio malonumo. Aišku būdavo, kad nepareidavau iki sutemos ir visai nesirūpindavau ką JIE pagalvos. Tiesa sakant bėgant laikui praradau rūpestingumo jausmą, man niekas neberūpėjo ir neturėjo rūpėti. Gyvenimas nenusisekė net baigus pusę vidurinės mokyklos.
1930m. Keli šaukštai žuvų taukų ir būčiau buvęs kitoks vaikas, nei kad dabar esu. Man viskas yra įkalta į galvą ir net jau pasakyti žodžiai galbūt nėra mano paties mintys. Trys dienos rytojaus ir kelios naujos dviračio padangos mane darė laimingą ir vis greičiau leido atsiriboti nuo normalios paauglystės, tad formuoti mano mąstyseną buvo tas pats, kas minkyti tešlą bandelėms. Blaiviai mąstyti pradėjau visai neseniai.
1925m. Sudarytos geriausios sąlygos ‚augimui‘ nepadėjo. Turėjau viską, o iš tikrųjų nieko. Lygiai taip pat buvo ir su pasaulio suvokimu. Nesijaučiau vienišas apsuptas įgyvendintų svajonių ir man net nespėjus ištarti vienos iš jų garsiai viskas jau buvo padaryta ir laukė manęs kieme, kuris atrodė kaip paprastų vidurinių mokyklų stadionai.
1923m. Kelioninis krepšys atitarnavęs vos tris žygius į tolimiausią sodo kampelį ir prie kurio jau buvau bepriprantąs ėmė ir išnyko iš po mano lovos. Net dovanota lobių skrynia pilna skanėstų buvo paslaptingai dingusi po mėnesio praleisto spintoje. Maniau ją užkasęs, kol nepamačiau kaimynu berniukų...
1920m. Peršalus vienas po kito mano kambario duris varstydavo gydytojai ar bent jau medicinos seselės iš priimamojo. Neįsivaizdavau kitokio gyvenimo, todėl neapsikentęs vieną vidurnaktį, kai niekas nebudėjo prie mano lovos basomis nušlepsėjau laiptais žemyn ir dingau iš kameromis stebimos teritorijos. Nekenčiau tų laikų gimnazijų ir visko kas mane supo pastaruosius mėnesius.
1960m. Kelio remontas ir parko uždarymas man buvo akibrokštas nemiegojus net kelias dienas iš eilės. Nesugebėjau rasti pastogės per praėjusius dešimtį metų. Pamiršau JOS odos kvapą ir dabar turiu išlaikyti kelis mažamečius vaikus. Vis dar blaiviai mąstantis nesugebu suvokti savo likimo vingių ir nebežinau ko tikėtis rytoj. Penkios valandos praleistos metro davė vaisių. Nešiausi duoną ir kelis obuolius vietoj vandens, kurios pavogiau iš kolektyvinių sodų. Kažkada atsiradę balsai dar vis gyvena su manimi tik dabar aš su jais susigyvenau ir prie jų pripratau.
1919m. Šiandien mano gimtadienis. Nekantrauju pamatyti grįžusį JĮ. Jau numanau ką gausiu dovanų. Didysis sodas pilnas balsų ir visai nepažįstamų vaikų.
1959m. Negaliu mesti rūkyti. Keli nauji pastatai suteikė vilčių, kad gausiu normalų butą ar bent padorų darbą. Pinigų turėjau susitaupęs, tad kišenėje žvangėjo ilgai neištraukti penkiolika svarų.
1922m. Pradėjau domėtis merginomis. Priklausau vienai iš gatvės krepšinio komandų ar bent jau taip manau. Pastaruoju metu man sunku susikaupti, nes galvoje atsirado keisti balsai. Aš nežinau kas man darosi. Manęs niekas dar neieškojo, tad jaučiuosi apleistas ir nereikalingas.
1950m. Rašau visą tai, nes vis dar nesuprantu ką turėjau. Sėdžiu vienų vienas prie sraunios upės ir suprantu, kad dabar vaikščiodamas su suplyšusiais sportbačiais, senomis ir turbūt niekada neplautomis kelnėmis, parke rasta kepure ir kažkada buvusiais raudonos spalvos marškiniais, jog dabar esu pats laimingiausias ir laisviausias paukštis iš visų kada nors gyvenusių Gelhirgbengo laikų kalno papėdėje.
1961m. Suimtas policijos buvau kelias dienas. Dabar esu pavalgęs ir jaučiuosi gerai. Mane ištyrę specialistai suprato, kad sergu psichine liga. Rytoj mane išveš ir uždarys į ‚, Baltuosius Namus‘‘.
2008-06-02 17:02
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-06-02 19:44
Aurimas Nov
Dėl gatvės krepšinio komandų... Patikėk, 1922 metais nieko panašaus į gatvės krepšinį nebuvo. Jis tik kūrėsi. Krepšinis. Buvo tobulinamas. Šiuolaikiniai lietuviški Orange Virus pasaulyje atsirado tikrai ne prieš 80 metų.

Matosi, kad rašei atidžiai. Šaunu! Šįkart skaityt buvo malonu. Gan įdomiai suskirstyta į datas.
Galutinis rezultatas: Geriau nei tikėjausi. (balų duoti negaliu = vertinimo pavadinimą sugalvojau pats.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą