Vasaros niuansai

Medžio šakelė glaudžias prie liemens.
Nuo piktų vėjų ir audrų jo nieks neapgins.
Šaknimis  įaugęs į žemę,
medis tvirtai į Dievo ranką remias.
------------------------------------------
Ežere dangus augina medžius.
Vandens lelijos ant šakos.
Praplaukia antys.
Subanguoja medžiai ir lelijos vos-vos.
--------------------------------------------
Į atmintį plūsta gimto kaimo garsai.
Prisimenu tave, sraunus upeli.
Deja, išsimėtė balti akmenėliai, -
drenaže balti dobilėliai sužėlė
-----------------------------------------
Miela Aukštaitija, -tu peizažas sieloj
dar vaikystėj nutapytas.
Toks ryškus ir toks mielas,
kad laiko lietūs nenuplovė jo
ir miesto dulkėm neapkrito.