Mano rytojus

[Juk gyvenimas mus spalvina tobulai.]

Niekaip Tavimi nepasisotinu.
Kas valandą vis labiau geidžiu visada Tave turėti šalia.
Sekundės storio atstumu.
Kaip tada.

[Meilė - tai VAKAR diena ir naktis. Meilė - tai tavo pilka dabartis.]

Kai girdžiu Tavo žingsnių garsą, Tavo balsą.
Kai jaučiu Tavo žvilgsnį, kviečiantį mylėti Tave.
Kai sustingstu nuo Tavo staigaus ir trumpučio, bet daug ką reiškiančio prisilietimo.
Kai esi šalia, o aš trokštu Tavo glamonių, lupų ir akimis nebesugebu to nuslėpti.
Kaip nebesugebi ir Tu.
Kai visas aplinkinis pasaulis išnyksta ir užvaldo tik Tavo buvimas šalia.
Kai mūsų žvilgsnių distancijoje negalioja laikas, nors už ribos jis lekia velnišku greičiu.
Ir kai užlieja neįkainojama ramuma ir palaima išmokus vertinti savo laiką su Tavimi.
Tada Tu mažais žingsniukais, be garso išeini.
Ir vėl palieki.

O aš ryte pabudęs neleidžiu sau atsimerkti ir iš visų jėgų, suspaudus kumsčius meldžiuosi, kad Tu tebebūtum šalia.
Nes aš nenoriu mylėti Tavęs tik vakar dienoj.
Aš myliu Tave su šiandiena ir su rytojumi.

[Pamilk mane pusę penkių?.]

Gera ne tada, kai nieko neprivalai ir darai, ką nori.
O tada, kai tai, ko tu nori, sutampa su tuo, ką privalai.
O kas jei aš pasiliksiu?
O kas jei pasiliksi ir Tu?

Žinau, kad degi viduje.
Ir Tu žinai.
Aš pažįstu tūkstančius dalykų iš Tavęs.
Žinau, kaip pasielgtum vienoje ar kitoje situacijoje.
Žinau, kaip žiūri ir kaip vertini daugelį dalykų.
Bet nežinau kodėl.

Nežinau, kodėl bėgam į skirtingas puses.
Nežinau, kodėl užmiegam vieni, nors iš visos širdies trokštam pabusti kartu.
Nežinau, kodėl neskambinu Tau, jei žinau, kad paskambinti nori Tu.
Kodėl nesibučiuojam, jei negalim iškęsti bučinių su kitais.
Kodėl nebūnam kartu, jei vienas be kito negalim gyventi.
Negalim judėti į priekį.
Nežinau, kodėl skubam išeiti, jei be proto geidžiam pasilikti.

[Nes][Bet][Jei][Juk]

Net ir po tiek laiko aš būsiu ten, kai Tu ateisi.