O

O koks poetas,
suvirpėjo klarnetas,
nei aš, nei tu,
negirdim žodžių svetimų,
tarp minčių audros,
skandinam valtis nežinios.

O krantas sotus,
nuo mūsų dainų,
linksmybių, draugų,
svetimų neberandu,
kol vienas lieku,
aš, ar tu?

O laikas tik vienas,
skaitytų kiekvienas,
jeigu apčiuoptų,
išvystų, paliestų,
elementaru nepavyks,
nes jų nenugalėjo,
viršelio žavesys.