Kai mintimis grįžtu į gimtą sodybą,
kur, apsupę baltą klėtį,
augo pušys ir klevai,
prisimenu Tave Tėti,
pakumpusį, retais plaukais.
Kas tik užeidavo į mūs sodybą, -
visus pavaišindavai sava gira.
Čia užklydusiems svečiams
visad vyravo nuotaika gera.
Dabar čia- kapų glūdumoj-
Tavo amžino poilsio vieta.
Iš mano lūpų tyliai sklinda malda,
tiktai Tau, Tėve paskirta.


herbera





