„Meilė žudo [...]“

Nebesvarbu, ką tau jaučiu.. 
Juk tau tai niekad nerūpėjo.
Dabar esu nebe ta. Kitokia.
Ir galiu pasakyt tai tik vėjui..
širdutė verkia. Kas jai yra?
Dabar taip šilta... o joje žiema..
Tik lietus gelbsti vis mane...
Slepia ašaras audringoj liūtyje..
Bet kad myliu aš tave, ar to užtenka?
Vienatvė pasivys, kad ir kur bebūtum..
Ji žeidžia. Kartu ir guodžia gal. Truputį.
Nes kartais reikia, kad mylėtum per stipriai,
Kad dingus meilei tu kentėtum dar ilgai.
Ne, prašau, nenoriu aš mylėt!
Deja, man lemta dar ilgai kentėt..
Už ką? Kodėl? Neatsakyti klausimai.
Ramybės nebeduosiantys ilgai..
Taip noris nusisukt ir bėgt.
Tačiau, déjà, čia antrankiai, ir tenka man vien rėkt..
Tik savo balsą aš girdžiu.
Ir tyliai viską palieku.
Nebegaliu. Nebeturiu jėgų.
Aš mirštu. Meilė žudo. Išeinu.. <3