Nušalę kojų pirštai

Kokios begalės pranašų mūsų gatvėse, laukiamuosiuose, priimamuosiuose, supermarketuose ir net miegamuosiuose. Ir tie pranašai panašūs į mus, tvarkingus ir respect vakarų piliečius: jie šukuojasi ant pakaušio šono, dėvi kostiumus, avi elegantiškus juodus batelius iš politiškai correct dirbtinės odos, jų kaklai standžiai (bet ne puritoniškai, o labiau į erotinę pusę) suveržti madingais kaklaryšiais, o jų oda visad kvepia jaukiais šeimyniniais vonios tualeto vandenim.
Pranašai niekad mums neįkyri, netrukdo, mūsų neerzina, netrikdo ir negąsdina. Jie tik visad pasiruošę mandagiai padėti, pakonsultuoti, patarti, paguosti, paremti, paskatinti, pamokyti.
Jei pranašas apsigyveno namuos, jis niekad jums reikiamu laiku neužims tualeto, vonios, jis niekad nesuvalgys daugiau pusryčių, nei gali leisti jūsų šeimos ekonominė padėtis, jis niekad nesiskalbs rūbų penkis kart per dieną, ir jis apskritai nesiskalbs, kol jūs jam to nepasiūlysite.. Pranašas bus beveik nepastebimas, kiūtos kur kampe ir sunkiai girdimu mormorando (piano piano pianisimo tiesiog) kuždės savo mantras ar nekaltus užkeikimus, dažniausiu atveju skirtas jūsų šeimos materialinei, dvasinei ir net seksualinei gerovei ir harmonijai užtikrinti.
Kaip matote, pranašas labai teigiamas personažas, kur čia personažas-ištisas draugas.
Tikrai civilizacijos ir humanizmo zenitą pasiekėm: pranašai nebeverčia mūsų atgailauti, lįsti į neaiškų, dažniausiai nechloruotą, vandenį (ligos, infekcijos, o kur dar galimybė elementariai paskęst), nebetampo mus po dykumas, ir nebegąsdina apokaliptiniais gaisrais, nebežadina mūsų vidury nakties kriokdami meškos balsu“Jis ateina, bedieviai išgamos, jis ateina jūsų teisti! Galas žmogaus nedorybei ir ištvirkimui! „. Galime tik atsidusti, užjausdami praėjusias kartų kartas, ir amžiams padėti tašką, ištardami-galas purviniems, agresyviems, išprotėjusiems ir amžino epileptinio transo ištiktiems pranašams!
Taip-viskas keičiasi: Herakleito lavonas neatpažįstamai pūva, nešamas niekad nesikartojančios Letos vandenų, o su juo-ir visa kita, Visa Kita po mūsų saule, brangieji...
Keičiasi formos, kinta rakursai (tiksliau-mes tai iš vieno, tai iš kito šono sumąstom pažiūrėt į ką nors), pozos, dermės ir nusiderinimų begalinės konsteliacijos, kinta net mūsų planeta-kas nors prieš minutę ir vėl išsprogdino kokią duobę kokioj tai irako žemėje. Taigi-viskas kinta.
Ir pranašai, paklausite, ar ir jie kinta. Taip, jei vertinsime juos atsietai nuo to, už ko jie stovi, kieno vardu jie kalba, taip-galime teigti, jog jie pasikeitė (tiksliau-kamufliažinosi pagal visus mūsų epochos standartus).
O jei pranašus tampriai susieti su jų pranašysčių šaltiniais, taip sakant informatoriais-tarkim dievu, angelais ar kitom dvasingom dvasiom, tai galima svarstyti tik tai ar kinta tų informatorių mums per pranašus perduodama informacija, ar ji ta pati per amžius amen.
Čia, manau, ezoterinės bedugnės, amžiams nepažini transcendencija. Neįmanoma patikrinti pirminių šaltinių, nes nežinia kaip prie jų prieiti, kada, kuom ir už kiek.. taigi, neįmanoma pasverti ir kiek pakitę tie per amžius iš įvairių dievotų lūpų į mus plūstantys pranešimai...
Bet, kad nekinta iš esmės pranašų tikslas ir veikimo kryptis-tai, rodos, darosi itin akivaizdi tiesa: kad ir kokie malonūs, jautrūs ar įsiklausantys jie pirma pasirodo jūsų kelyje, galop imi pajausti subtilų jų valdymą, manipuliaciją, kreipiančią tave absoliutaus paklusnumo jiems kryptimi, imi užuosti bet kokio prieštaravimo nepakenčiantį tvaiką aplink pranašo pakaušį, blizgantį aliejumi, ir galop-pamatai, jog pranašo kasdien tau kalta prakalba (ir net šalia to pateikinėjami įspūdingi įrodymai) apie vis gerėjantį tavo gyvenimą, švarėjančią sielą ir lengvėjančią karmą-yra tik erotiškai intelektualiai užmaskuota namudinė hipnozė. Ir ši namudinė hipnozė, paremta ne kokiom tai stebuklingom<antgamtinėm paties hipnotizuotojo galiom-o vien  tavo nuosavu, jaukiai asmeniniu archetipiniu laimės, harmonijos ir ramybės siekimu, kuris ypač idealiai suveikia tada, kai:
a) tavo biografijoj puikuojasi nuoširdūs (tada rodėsi) penketukai iš eteistinio materializmo,
b) vis neužgyja nesėkmingas gyvenimo kažkuris periodas, patapęs likusios tavo būties neurotine pūvančia stigma,
c) dar vešliau ji (namud. hipno.) sulapoja, jei kasdien tave supa fragmentiški ala susinaikiniman grimztančio pasaulio fragmentai, tik ir kalbantys: „skubėk, klausyk pranašo ištarmės, tik jis tau parodys išeitį! tai paskutinių dienų ženklai! „
Ir štai-žengiame su pranašU koja kojon, giedodami ditirambus vieninteliam tikram ir absoliučiai autentiškam jo pasiūlytam, įrodytam ir įpirštam keliui. Ir tada tikrai upė sustoja, herakleitas prisikelia, ir mes, kaip trys muškietininkai-herakleitas, pranašas ir aš-drauge žengiame rojun, ties kurių vartais... pranašas, kažką pasmakrėj suveblenęs, plačia žingine pasileidžia bėgti, dar nutoldamas kažką rikteli apie tai kad dar paskambins, jam pačiam kažkokie skubūs reikalai prispaudė (berods pasą pamiršęs ar ką)... o pats lieki su pamėlusiu herakleitu pašonėj, kuris vėl ima dvokti ir bematant grįžta į savo ištarmės irstantį pavidalą, ir nebežinai tuomet kur toliau beiti, kuo čia dar tikėti-juk be to jau negali, pripratai, o ir nejauku vienam.. toj visatoj... kažkaip
Ir moralas kažkoks apgailėtinai melancholiškas lenda iš apspangusių alyvų: nepakovosi nei su pranašais, nei su savo seksualiai dvasine trauka jiems, mat, rodos (vis man rodos-reiks eit pas daktara, rodos), kol tavo dvasia čia-majų ir iliuzijų (biblijinių koperfildų) viešpatystėj-ieškos to kas tave sutvėrė, to, kuris gali duot esminius puktyrus KAIP SU KUO KADA ANT KO IR KAM DĖL KO gyventi, tol tu vargšas žmogau (čia kreipiuos į save) kankinsies, abejosi ir vėl ir vėl eilinį ieškojimų rudenį nušalsi kojas prie butaforinių rojaus vartų, laukdamas kol sugrįš tave čia atlydėjęs ir staiga-pasą ar velniai žino ką-pamiršęs pranašas...
P. s. Tiesa, išsigydęs kojų pirštus, pažiūrėk ar nedingo tavo piniginė. O jei ne-tai tikrai praverstų pasitikrinti kraują. Po tokių draugysčių su visokio plauko pranašais jis, paprastai, būna visiški nusilpęs, dar duok die, kad ne kokia mažakraujystė

Sėkmės, broliai ir seserys, liuteronai ir krišnaistai, marsiečiai ir šiaip pranašai!