dovanoju tau viską, ką turiu...
nešu tau drugio sparną
ir pirmosios aušros rasą.
nuo debesų skinu tau žvaigždes
dovanoju tą,
ko negali paliest,
tiesiu tau savo ranką
ir kelią link širdies...
kviečiu lėkti iš tos šalies
ant Pegaso nugaros tvirtos,
link to, ką Afroditė mums duos.
dovanoju tau mitus
ir įvykius tikrus.
pasiėmę greitasparnius žirgelius
Perkūno vergus paklusnius,
lėksime mes erdve,
lėksime į saulę,
o sparnams ištirpus,
mirsime drauge...


svetrimga



