Kažkada mačiau kaip tapomi paveikslai.
Pirma eskizas pieštuku
Paskui brūkšnis teptuku
Taip ir kalami veidai ant drobės
Bandžiau ir aš, bet neišėjo
Bandžiau gražint realybe trintuku
Kaž kodėlgi nepavyko
Net ir teptuku, neišėjo pagyvinti veidų.
Visi tokie šalti, akys baltos
Net randai visu jų matos.
Neišėjo man gražiau
Gaila, bet nedabaigiau daugiau.
Metu laukan visas drobes
Bet vis tiek tos akys žiuri i mane
Reikalauja jos kažko gražiau.
Gaila, bet nemoku aš daugiau