Arkikatedrai

buvusi esanti ir būsianti
parklumpa amžiai
po tavo kojom

            kai tamsu
            apgobi dangiška šviesa
            įžengiame į tave
            ir į savo būtį 

daugialypiai mūsų veidai
mokiniškai nuleidžia galvas
           
            mes ieškom savęs
                  pamesto
                        pamiršto
                              nuskriausto
            t a v o  m a l o n ė j e

sutrupa sielų grumstai
mėlynuoja erdvių tyla
vargonai audžia drobulę
tavo karalystė mumyse

išdidi ir laiminanti
plauki
        mėlyno laiko
                        okeane
b u v u s i 
              e s a n t i 
                            ir  b ū s i a n t i