Vėl tyliai krenta lapai ant liūdno tavo veido,
Vėl kariasi basi vaikai ant virvių kruvinu
Per kiemą lekia tuščios sudužusios mintys/svajones.
Nėra atsakymų į klausimus.
Žinau, jų nebebus
O tu tyli žiūrėdamas i aklą vergą,
Kuris prasmes gyvenimo neturi,
Ar dar galvoju apie taikia savo mirti?,
be žodžių ir tavu akių.
Staiga---- atsitrenki i piktą dėdės veidą,
kuris šį vakarą tave pribaigs,
nors šiam senajam alkoholikui,
tereikia butelio alaus...
Šis miestas šiąnakt pats save papjaus.
Prasmės toliau nebus,
O kas iš to...
Cha... susideda kas buvo ir kas bus
Šiąnakt šis miestas grius.