Nepamiršk

Kai nieko nereikia,
Kai nieko nenori,
Kai lyg nepatyręs vaikas
Sklandai erdvėj beorėj.

Kai gyveni Tu be vilties,
Kai širdis plaka be prasmės,
Kai Tau nereikia net mirties
Ir nebeieškai kai gyvenimo versmės.

Kai tik slepiesi nuo savęs,
Kai mintyse kuri mažytes slėptuves,
Kai nematai dienos šviesos baltos –
Lyg užrištas maiše - tamsoj slepiesi nuolatos.

Kai diena po dienos
Beprasmis laikas slenka,
Kai bergždžiai Tu ieškai bent vienos
Įkvėpimo srovelės, bet visos jos išsenka.

Kai supranti – gyvenimas žaidimas,
Kurio laimėti Tau nelemta,
Tai jau užrašytas žiaurus likimas,
Pagalvoji – ar čia išvis man būti verta?

Kai nesupranta Tavęs aplinkiniai žmonės,
O gal tiesiog suprast dar nespėjo,
Kai negrįžta siela iš užsitęsusios kelionės,
Kai ji tiesiog nepagauna tinkamo vėjo.

Kai geriau Tau gyventi netikrame sapne,
Kai bėgant nuo visko geriau Tau užmigt.
Kai viskam ir niekam Tu mieliau sakai NE,
Kai į širdį jau baigia ledinė strėlė susmigt.

Kai taip būna sunku,
Kai užklumpa tokios beviltiškos dienos,
Nepamiršk, kad tai jaučiam ir aš, ir Tu,
Nepamiršk, kad tai jaučia kartais kiekvienas.