Padėka

Buvai išniekinta, pavergta, teriota, sutrypta Tu kruvinai.
Sulaužyti kryželiai, darželio gėlės, išniekinti sutrypti visai.
Kada nežydi gėlės, be laimės nėr jaukių namų.
Išvarė rusai iš gimtinės tyčia, tūkstančius lietuvių nuostabių.

Kentėjai, Lietuva, tikrai kentėjai, kilai ir tikėjai Tu..
Kad meilę paprastą ir tyrą, nešios širdy  toli nuo namų.
Dainos Sibiro platybėj skambėjo liejos iš jaunų širdžių.
Kryželį puošė pinavijos po Sibiro dangum - jaučiu...

Tikėjai, Tu Tėvyne, ateis Tavęs jaunimas išvaduot.
Parveš visus kas šito nesulaukė, parveš  visus parveš...
Giesmės liejas iš krūtinių ašaros netemdo jau akių.
Tėvyne, šitiek iškentėjus, gali miegoti saldžiu miegeliu.

Aš užaugsiu Tave globosiu, kai priespaudos jau čia nebus
Savais darbais gimtinę puošiu tyrais ir paprastais darbais.
Ir dėkui Dievui už palaimą, pagalbą ir karštas maldas,
Širdis Lietuvio  nepralaimi, jei žino tikslą jį tikrai suras.