Na ką tu, Lina, publikuok :) Ką gi man reiks kitaip kritikuoti :) dėl knisimosi - o ką daryt, kai visi esam pradedantieji ir bandom dalinti vieni kitiems patarimus? tiesos nemonopolizuoju, tik norėčiau, kad kas nors įrodytų, jog klystu. "pati tu durna" - ne argumentas :) g00d luck
Hmmm... Judviejų požiūriai gana įdomūs ir saviti, tik... Man susidaro įspūdis gal geriau čia savų kūrinių visai nepublikuoti. Anyway, aš esu asmenybė, jūs esate asmenybės ir kurių galų čia ginčytis apie kūrybos samprata, juk nė vienas kritikas konkrečiai neapibūdins kas tai yra ir su kuo tai valgoma... Tad "gerbiamieji" kam knisinėtis tame "mėšlyne", juk jūs nei vištos nei gaidžiai, tiesiog išreiškime savo nuomones, duokime vertingas pastabas pradedantiesiems, pavyzdžiui kaip man, ir viskas bus šaunu. O štai dabar daugelis įsitikinę, kad būtent jų mintys yra arčiau tiesios ( Na tai labiau taikytina varzai ) ir bando kitiems primesti savo nuomone... Man tikrai apmaudu... (P.S. Rytas Aušta dėkui Tau už humaniškuma ir... )
tu pats perskaitei, ką parašei? :) jei jau dabar autorius rašo ne vien tam, kad save išreikštų (ką anksčiau pats tvirtinai), bet ir kad kitiems parodytų, tai gal tas autorius galėtų ir ritmą pašlifuot? be to, man jau ta diskusija... tavo poziciją supratau - kūryba - tai šventa karvė, nesvarbu net jei būtų iki ausų apsi... na, žodžiu, supratai. beje, paskutinė pastaba Linai netaikoma - čia apskritai apie kūrybą.
bet tai ką jaučia autorius gali buti svarbu ar įdomu kitiems, tam jis ir rašo, kad kažkas pamėgintu įsijaust į jo nuotaiką. Kai kurie eilerasčiai, tai tarsi nuotaikos fotografija, ir autorius, arba kas kitas kas supranta, skaitydamas ji vėl ir vėl, prisimena tą rašymo metu buvusia nuotaiką.
RA, o tu teisus, jei jau jaust gali tik autorius, tai geriau ir nerašyt :) tegu sėdi ir jaučia... jaučia... esu tikra, po mėnesio pasieks nirvaną, ir visiems bus gerai.
O jei pacio autoriaus/es nuotaika kelia kazkoki ritma, kuri gali jausti tik jis/ji pats/i? Pilstom is tuscio i kiaura :) Geriau jau isvis nerasyt...nieko.
ok, tarkim (ne filologė - nesiginčysiu), bet kokiu atveju dabar kalbame apie ritmą kaip apie eiliuotos kalbos požymį, ar ne? ir jei rašybos klaidą galima ignoruoti, ištaisyti mintyse, ir eilėraštis kardinaliai nepasikeis, tai su ritmu taip nepajuokausi. aišku, jei kreiptume dėmesį tik į mintį... bet kam tada kankintis prastai eiliuojant? kaip sakiau, tada verčiau rašyti dienoraštį.
Varzha, taip, visgi ritmas yra gramtaikos dalimi. Ir kalbedamas apie ji turiu galvoje ne kazka kita o butent ta paprasta primityvuji ritma. Nes elierastis parasytas kazkokia kalba, jei su klaidom, vadinasi nepaisoma gramatikos taisykliu, jei be ju, tada kurinys visiem turetu buti tobulas (tik ar taip buna?)- su mintim ir su nepriekaistinga gramatika. Deja, eilerascius raso zmones, gramatikos taisykles apibendrino irgi zmones, jie gali klysti kada tik panoreje, nes " ne zmogus tarnauja sekmadieniui, o sekmadienis tarnauja zmogui". Va, ir typ cia as nepiktai, ir tai joks akmenukas i kazkieno darza :)
prašyčiau :) gal kiek ir piktokai išėjo, bet oi, ne noras erudicija sublizgėt verčia bakstelėti nerangų eilėraštį :) supratimas nelygus supratimui: štai mano nuomone, kūrinys ir yra tiek forma, tiek turinys - jų vienovė, ar ne? jei svarbus tik turinys - "noras save išreikšti" - gal rezultatas ir gali būti laikomas kūriniu... plačiąja prasme. bet žodžio menu? eilėmis? nesispjaudykim, gerbiamieji, ypač stovėdami prie šulinio.
varzha dėkui už kritika ir erudicija... Tačiau mano supratimu kūriniai gali būti ir kaip tie dienoraščiai, kuriuos verčiau kur giliau pakasti. Tačiau mes kuriame taisykles ir mes jas laužome... Ir visai nesvarbu ar tai proza, ar eilės. Mes tik žmonės... Su mintim į viską nusispjauti, kad tik save išreikšti.
varzha dėkui už kritika ir erudicija... Tačiau mano supratimu kūriniai gali būti ir kaip tie dienoraščiai, kuriuos verčiau kur giliau pakasti. Tačiau mes kuriame taisykles ir mes jas laužome... Ir visai nesvarbu ar tai proza, ar eilės. Mes tik žmonės... Su mintim į viską nusispjauti, kad tik save išreikšti.
RA, tai jau ritmas gramatika patapo? btw ritmas visada yra (skirtingai nuo rimo), net ir prozoje. klausimas, kiek ir kada, ir kokia kūrinio ritminė struktūra pateisinama. net jei tas ritmas labai laisvas, pats jo laisvumas neturėtų reikšti nemokėjimo valdyti kalbos. jei jau į viską nusispjaut, tik save išreikšti, tai reiškit ne eilėmis, o į dienoraštį (kurį verčiau kur giliau pakaskit). nes dabar prie gramatikos kabintis negalima, prie meninių priemonių - jokių būdu, prie temos ir idėjos - šiukštu. vertink žmogų pagal tai, kas jis yra, bet neliesk a)išvaizdos, b)charakterio, c)emocinių reakcijų, d)jo poelgių, e)jo gabumų. tai pagal ką eiles vertint? pagal gražias rašytojo akis? sorry, nematau per Internetą.
ehm, na as menkas ir neispruses, bet mano poziuriu prie gramtatikos kabintis neverta. Kazkiek tai panasu tampa i vertinima zmogaus pagal isvaizda, o ne pagal tai kas jis toks :)P
tai bet jej jau taip eina ritmu ritmu.. o po to tik BAM ir nebera.. nu tai irgi ryshys nekame.. nu :))). O sheip ritmo reikia..kad ir neritmingo.... ishsimakalavusio :))).... O po to susidaro kazhkoks juodosios skyles ispudis.. :))
varzha, na tu ir pavarai... tueretum zinot, kad yra zmoniu, kurie spjauna i rimta ir stengiasi isreikst, tai kas juos neramina. Ehm, kaip ir as matau, jog yra zmoniu, kuriems verkiant reikia ritmo visame kame :)
Apie temą ir idėją nekalbėsiu, bet trečiojo posmo ritmas visiškai neatitinka pirmo ir antro posmų. O minties vystymu tai visiškai nepateisinama. Pažiūrėk pati: ti ta ti ta ti ta ti ta ti palygink su ta ti ta ti ti ta ti ti ta ti. tuo labiau, kad iki tos trečiosios nelaimės viskas lygia greta rikiavosi. kaip pionieriai per lenino gimtadieni.