... kai priglundu prie lovos - vakaras
prie balintos paklodės nori liestis
ir lietsargį išskėtęs bando tyliai lietis
distancijom trumpom lig paukščių ryto.
nuo srauto upių, nuo galybės laiko
srovin nusineša upokšnių šaltis,
vagos aliuvis įkypai sluoksniuoja
gyventus sapnuose, bet per anksti nubudę
garnėja kloniai pamiškių migdyti,
gervėja rankos tokios sunkios šysik -
nuo žemės prakaito rasoja žolės,
kai rykštele save - taip miego, miego norint...