Supuvusios floros degėsiams lekiant pro kaminus
Atlantas tampa skanus,
nuo rytų susirinkę jį geria--
kai vietinė moteris išlenda iš jūros,
jos kūną ėmę laižyti maurai suleidžia šaknis--
laižoma moteris mėgaujasi,
stebi dangų ir regi įsmeigtas į save nežemiškas akis,
jose - prieš pusamžį iškeliavusį į šviesmečius vietinį pranašą,
kurio tapyto paveikslo vaizdų
ČIA,
nerandančios akys
įtūžta
ir
ima
naikinti
klastotę.