Ar supranta žmogus,
Kokią dovaną gauna?
Ar mes mylim visus,
Kad ir kaip jie mus užgauna?
Gal tikrai per mažai
Norim duoti, o ne imti,
Gal vis dėlto verta
Ir kitus prisiminti?
Nejau niekada nesuprasime to,
Kad, kai liūdna širdy, geriau nusišypsot?
Kad, kai ašara rieda, reikia surast vietos
Tiems, kurie šalia, ir nusiramint iš lėto.
Ar Tu supranti,
Koks svarbus esi?
Tu svarbus man
Kaip gyvybei saulė šviesi.
Aš tai visgi žinau,
Kokią dovaną gavau.
Nesvarbu, kas benutiktų,
Jos reikės man ir toliau.
Man gi reikia nedaug –
Tik kad būtum šalia.
Atiduosiu viską Tau,
O Tu būsi mano galia.
Aš kovosiu su Tavim,
Aš kovosiu už Tave
Ir su didžiausia viltim
Eisiu prieš visus negalvodama apie save.
Nesvarbu, širdis džiaugsis man ar verks,
Nesvarbu, jei mane kiti pasmerks.
Šypsena nedings veide,
Jei tik Tu būsi šalia...