Lyja lietus.
Tikėjaus, kad pavasaris atsiskleis, bet jam rodos, į mane nusispjaut.
Na ir gerai..
Jei taip, gal išeis nuosavą metų laiką susikurti.
O kai suaugsiu, norėsiu keliauti, kur tik vasara ir pavasaris.
Bet dabar ir svajonės ir vaizduotė ir net pats tas lietus priblėso.
Kažkas kalbasi telefonu.
Tyliu.
Gyvenimo pertraukos, gan neįdomios.
Kažkas juda, tu stovi... Kažkas mato, tu aklas...
Rodos lyg taves visai ir nėra, lyg ir paskendai su visu tuo ramumu ir lietumi.
Šilta, šalta, tuščia.