Sakoma, jog žodis - ne žvirblis. Turiu pripažinti - išties puikus pastebėjimas. Šio posakio autorius matyt pasižymėjo itin įžvalgiu protu ir geležine logika. Juk prieštarauti tokiam teiginiui tiesiog neįmanoma. Akivaizdu: žodis - ne žvirblis, šuo - ne lėktuvas, o šaldytuvas - ne tušinukas. Žodis - stebuklingas ir galingas, jis žeidžia ir čia pat gydo. Žvirblis nesužeis, tuo labiau - neišgidys. O vat jautis... Jaučiui galios tikrai nestinga. Kaip ir žodžiui. Tas, kuris prisijaukina žodį, tampa nenugalimas. Juk taip nesunku sužeisti širdį - pakanka pasiųsti žmogų ant trijų puikiai žinomų rusiškų raidžių ir jo širdyje prasivers žaizda. Tačiau kokius stebuklus daro paprastas nuvalkiotas žodelis „atsiprašau“, galbūt net nenuoširdžiai ištartas. Po šio žodžio pasimiršta ne tik rusiškai nurodyta kryptis iš trijų raidžių, bet ir lenkiškas būdvardis iš penkių raidžių, ir visi kiti gerai žinomi tarptautiniai žodžiai. Taigi nesumenkinkime žodžio: žodis - ne žvirblis, žodis - jautis.