Virš neapykantos

(Aš neapykantos geidžiu)
nusimesk tą liepsną,
kad neužgestų
kaip žarija,
kaip žodis per staigus.
Iškart nesudyla nė mintis!
Ji ima veidą iš tamsos,
kur iškrypę garsai.
Kur iškrypę garsai
vardan  saulės palaidos!

Kur rusena pykčio žarija.

Kada ugnis įsiliepsnos
aš iš sąmonės laiko
sugrįšiu žemėn nejučiom-
ir vidury skaisčios aušros
aš liepsną glamonėsiu
lig pykčio pabaigos.
Te pajus liepsna,
kad  ji  auga mirdama.