- Labas rytas! Labas rytas! -
Garsiai šaukia brolis Vytas.
Aš pramerkiu vieną akį:
- Leisk miegoti man, bambekli.
- Labas rytas! Laikas keltis!
Kiek gali čia plaukus veltis!
Į mokyklą eiti laikas,
Ko drybsai, lyg paršas paikas?!
Pagalvė šnabžda: „ Dar truputį
Juk su manim gali pabūti. „
Saldu miegelis veidus glosto,
Bet... negaliu sudėt nė bluosto.
- Jau laikas keltis! - šaukia Vytas.
Ir langas greit atidarytas.
Tingiai ropščiuos iš savo lovos,
Ir, garsiai žiovaudama, klojuos.
Mana lovytė gailiai verkia,
O brolis Vytas akį merkia:
- Ar šonai ne kiauri, miegale? -
Trenkiu jam su šilta pagalve...