Rudenį supratom

Atėjus rudeniui, supratom-
Viens be kito, mes tik lašas,
Krentantis nuo girliandos,
Bėgantis nuo propagandos,
Kūlvirsčiais  ar tekinom-
Smulkmenų neišsiaiškinom,
Lašas mažas, baltas, pilkas,
Pasiduodu aš instinktams,
Kad lašai tik susijungtų,
Kad atbėgtų, vėl nupultų,
Kad sudrėktų lašo kiautas,
Nebenoriu būt nušautas
Pakeliui į tavo širdį
Ar manas maldas kas girdi?
Jeigu girdit, atsakykit,
Tik neklauskit, ką daryti,
Kulką traukit iš širdies,
Greit dar spėsiu aš nuskriet
Iki meilės kvapo, skonio,
Iki uždaro vagono,
Ant kurio išgraviravom
Anądien inicialus.
Stovim, žiūrim viens į kitą,
Šitiek daug nepasakyta,
Neatskiriami mes šiandien tapom-
Tai, atėjus rudeniui, supratom.