Nerimas

daužosi mintys į šaltą stiklą,
širdis vis rėkia: „TU PAVARGAI“,
vaikščioja vaikas per ūkią miglą,
spaudžia gležnus pečius vargai

bėga upelis per laiko tėkmę,
svyra šermukšnio sunki šaka,
aš - mažas taškas, vaikausi sėkmę,
nors iki tikslo - ilga atkarpa...