atitikmuo(Ne)

Kartais būdavo ir taip, jog aš išvis negalėdavau susikaupti. Žiūrėdavau į ir viskas. Nieko daugiau nematydavau. O prie tokių kaip aš tik ir limpa juokingi kurijozai:
-Ruškevičiau! Ruškevičiau!
-Taip, mokytoja?
-Koks penkiolikto uždavinio atsakymas?
-Du, mokytoja.
-Tai jau tikrai, kad tau du.
Bet tai man nerūpėjo. Nežinau, ar tai meilė, bet ji mane traukė. Nepagalvokit klaidingai, ji buvo graži, bet tai, kas mane iš tikrųjų žavėjo, buvo jos protas. Įsivaizdavau, kaip mudu leidžiame laiką diskutuodami apie literatūrą, vaikščiodami į spektaklius ar koncertus, galerijas ar poezijos vakarus.
Taip niekad ir nesu su ja deramai pasikalbėjęs. Kartais gailėdavausi, jog nesu gimęs poetu. Šekspyru ar Puškinu. Meilės laiškelis. Jaučiausi, kaip Hamletas, niekaip negalėdamas žengti lemiamo žingsnio...
Bet šikart teks jį žengti. Reikia pasakyti jai viską, ką jaučiu. Reikia taikliausios frazės, po kurios ji susižavėtų ir atkreiptų dėmesį į mane. Štai! Viskas! Sugalvojau!
-Nu, tu, kurva, tai graži...