Devynios eilutės apie atsiskyrėlį

užmūrijai sienas savo viduje,
dabar tu lyg moliuskas,
čia tavo kriauklė, čia ošia, čia ūžia.
tu – matematikas - skaičiuoji ten zyziančius vabzdžius,
tu – filosofas - myli tą diegiantį buveinės nejaukumą.
vienišas lyg apleista aistra, tūni savo prasmėj,
savo drėgname atsiskyrėlio urve,
tu čiaudi, sergi, dulkes geri,
tu – menininkas - dailiai kasdien naujai užsitinkuoji.
būk vienuolis, kalbink sienas,
būk genijus, prakalbink save.