Rytas

Dangaus  mėlį karpo,
pasidalinti bando kregždutės.
Saulės spindulys renka
pievoje išsibarsčiusius rasos perlus.
Vėjas žadina ramius medžius
ir purvinus elektros stulpus.
Tolimas griaustinio aidas dar čia,
Ir ilgesio ašarų jūra akyse.
Jau pamažu, siauru takeliu,
Vasara išeina... nebūtin.