Kai liūdesys staiga aplanko..
Pabėgt nuo jo man taip sunku..
Manęs nešildo jokios rankos,
Vistiek - šaltas pasijuntu.
Nešildo jau ir švelnūs žodžiai,
Jie skamba taip beprasmiškai, tuščiai.
Taip pat nukirpus žiedą rožei,
Liktų jai tiktai spygliai.
Ir galiu šypsotis aš visiems kaip klounas
Iššiepęs šypseną plačiai,
Paslėpęs pajuoką ir traumas
sawoj širdy giliai.
Rašau aš tai, nes reik rašyti,
Kitaip nuo wisko išprotet galiu.
Manęs už pavadžio nereik laikyti
Jei net neturiu savų namų...