Prakeikta diena

Šiandiena - viena diena iš tų kada nesiseka.
Visą naktį nemiegojau, blaškiausi, sapnavau košmarus, o kai galiausiai užmigau ir vėl prabudau - sudaužiau termometrą. Būtent tada ir supratau, kad šiandiena man tikrai nesiseks.
Universitetas, egzaminai, durys užrakintos, o visos knygos spintelėje, kivirčai su dėstytojais, ko dar trūksta iki pilnos katastrofos?

[Neskaitant to, kad nesisekė parašyti rašinį, kai vien tik tuo ir užsiimu namuose...]

Taip, literatūros paskaita.
Ir vėl [eilinį sykį] bendraklasė grįžta nešina baltomis rožėmis...

[Imu jų ištiesų nekęsti..]

Širdelėje vėl sukirba pavydo kirminėlis. Ašaros akyse? Ne, jas jau spėjau išlieti dienos pradžioje.
Bet susimąstau, kodėl aš negaunu to ko noriu? Nenusipelniau? O kaip reikia?

Arba...
Kaip reikia nugalėti pavydą? Įrodyti sau, kad aš turiu daug kitokių vertingesnių dalykų?

[Draugės petį? Ne. Ir jo nebeturiu.. Bent jau tokio tikro ir tvirto.]

Aš šiuo metu matyt nieko neturiu.
Pasidariau irzlus, piktas, be nuotaikos.
Atrodo nebemoku niekuo džiaugtis, vien supa problemos, o taip norėčiau vėl į viską žiūrėti pro rožinius akinius kaip tada...

-Kada?

Tada...

-Na?

Tada kai jutau Ją šalia, ėjom kur akys vedė, linksmai leidome laiką kaip tikri draugai.
Dabar aš nebemoku bendrauti su Ja kaip su drauge.
Todėl vis imu Jai priekaištauti:
„Kodėl nepasistengi dėl manęs jei sakai, kad labai Tau patinku, nori su manimi būti ir niekada nepadaryti tos pačios klaidos trečią kart.. “
„Kas Tau yra, kodėl Tu toks? “
„Kodėl tą kalę gini? “

Aš taip norėčiau būti savimi, bet neįstengiu.
Per daug mane slegia aplinkiniai, o taip norėčiau būti žmogus...

Kodėl aš būnu nenatūralus?

[Rimtai, kažkoks kitoks...?]

Nemoku tolygiai bendrauti?

Atrodo dar visai nesenai džiaugiausi pasauliu, šiandiena ir taip laukiau rytojaus, o dabar...

Dabar aš tarsi stoviu vienoje vietoje ir kiekvieną dieną matau kaip praeina Jos Kalės...

[Atleiskite, juk vardų neminėsiu...]

Gal tai ženklas?

Gal vis dėl to ateina tas trečias kartas?
Kuris... Nemeluoja..?

- Paimk pieštuką, išbrauk šias mintis.
Jei myli Ji tikrai sugrįš.
Nutrink antru pieštuko galu visas juodas mintis, pasikeisk, atrask savy kažką naujo ir žiūrėk į dieną taip lyg ji būtų paskutinė.
Džiaukis, daryk ką nori ir kaip to nori. Velniop visas vaikščiojančias būtybes su perkreiptais veidais - jie nesupranta jausmų.
Įrodyk ką gali.
Kitiems, o svarbiausia SAU.
Duok žmonėms suprasti kas tu esi...

Būk tu vėl tapati saulė su plačia šypsena ir skambiu juoku... - BŪK!
[Atrask savyje žmogų...]